Šiuo metu medienos džiovinimas yra gerokai pažengęs į priekį. Seniau mediena dažniausiai būdavo džiovinama saulės ir vėjo pagalba, t. y. natūraliu būdu. Džiovinimas vyko ne keletą dienų ar mėnesių, o ištisus metus. Todėl gerai išdžiovinta mediena buvo labai brangi ir vertinga. Bet ir tada medienos džiovinimo paslaptys jau buvo atskleistos, nes atsirado taip vadinami medienos džiovinimo kambariai (kameros). Šis džiovinimo būdas išliko ir iki mūsų laikų. Tačiau toks medienos džiovinimo būdas nėra efektyvus. Mediena nėra pilnai išdžiovinama. Kai kurie gaminiai nuo tokio džiovinimo būdo po tam tikro laiko dėl medienos kitimo ir judėjimo suskyla, sutrūkinėja, nes medis nebūna išdžiūvęs iki galo.
Džiovinimas - apdorojimas, kuriuo sumažinama medienos drėgmė, kad būtų garantuotas jos atsparumas, stabilumas ir ilgaamžiškumas.
Džiovinimo procesas yra labai svarbi medienos apdirbimo ir dirbinių gamyklos ciklo dalis, nes nuo jo priklauso ir jų kokybė ir savikaina.
Dirbtinis medienos džiovinimas - tai medienos patalpinimas į tam tikras kameras, kuriose yra palaikomos tam tikros sąlygos medienai džiūti. Šios kameros yra vadinamos medienos džiovyklomis.
